Quo Vadis

Miestas sudega. Daugybė romėnų lieka be namų. Sklando gandai, kad dėl nelaimės kaltas pats Neronas. Gresia sukilimas. Reikia skubiai rasti kaltininkų... Lengviausia padegimu apkaltinti pirmuosius krikščionis. Prasideda persekiojimai: krikščionys gaudomi ir įkalinami, kol galiausiai, džiūgaujant tūkstantinėms minioms, arenoje atiduodami sudraskyti laukiniams žvėrims...

Imperijos gyvenimo vaizdai, neapsakoma prabanga patricijų rūmuose, poezijos, filosofijos ir muzikos klestėjimas skleidžiasi žemų aistrų, ciniško ir net sadistiško elgesio fone. 

Epinis romanas QUO VADIS (lot. „Kur eini?“) - įspūdingas pasakojimas apie senovės Romą ir amžinąsias žmonijos aistras. Gėris ir blogis, meilė ir neapykanta, pasiaukojimas ir smurtas, dora ir moralinių normų nebuvimas – šios universalijos lemia veikėjų likimus, apsprendžia jų elgseną, pažiūras. Jų siekiai, išpažįstamos vertybės nesunkiai peržengia laiko barjerą ir tampa tiltu tarp tolimos epochos ir mūsų dienų. Pirmieji krikščionys Romos katakombose, nuostabi karvedžio Vinicijaus ir krikščionės Ligijos meilės istorija liudija tikrųjų vertybių triumfą smurto, netiesos ir aklo pykčio kupiname pasaulyje.

Taip praėjo Neronas, kaip praeina viesulas, audra, gaisras arba maras, o Petro bazilika nuo Vatikano kalvos ligi šiol viešpatauja mieste ir pasaulyje - iškalbingai baigiamas vienas įspūdingiausių visų laikų istorinių romanų.

Iš lenkų kalbos vertė Vytautas Visockas